Ar klausimai tikrai buvo sunkūs!?

        Dalis atsiliepimų iš mokyklų apie konkurso užduotį akcentavo, jog klausimai buvo sunkūs, kad tai buvo atviri, o ne kaip įprasta testo forma su pasirenkamais keturiais atsakymo variantais, todėl mokiniai po konkurso išėjo nusivylę...

          Bet pažiūrėkime į tai kiek atidžiau:

3 klausimas prašė nurodyti vienintelės karališkosios poros vardus, t.y. Mindaugo ir Mortos, apie tai rašoma net 5 klasės istorijos vadovėlyje  :(

7 klausimas iš Lietuvos miestų istorijos... čia tereikėjo tik šiek tiek logikos, suvokti, kad europiniai reiškiniai į Lietuvą ėjo iš kryžiuočių valstybės ir Lenkijos, kad ten buvo įprasta europinė santvarka su laisvais miestais, cechais, vienuolijomis, kurias mokėmės diegti ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritorijoje. Džiaugiamės kad turime uostą, bet ne visada sugebame suvokti jį bendrame senosios Lietuvos istorijos kontekste.

11 klausimas susijęs su mūsų valdovų mauzoliejumi Vilniaus arkikatedros bazilikos požemiuose. Bent sykį apsilankę ten mokiniai turėtų atsiminti bent jau karaliaus Aleksandro ir Barboros Radvilaitės palaidojimą :( Gal vertėtų atvažiavus į Vilnių daugiau laiko praleisti lankant istorijos ir kultūros objektus, mažiau laiko skiriant „ekskursijai“ į PC „Akropolis“ .

17 klausimas yra susijęs ne tik su baltarusių knygos, bet gal net labiau su knygų spausdinimo pradžia. Ir penktokų ir aštuntokų ir vienuoliktokų vadovėliuose rašoma apie Pranciškų Skoriną, įsteigusį pirmąją spaustuvę Lietuvoje :( tad kas kaltas, kad mokiniai nežino faktų, susijusių su civilizacijos plėtra Lietuvoje...

18 klausimas apie Vilniaus Gaoną – o juk tai asmuo reprezentavęs Lietuvos kultūrą, ar mes mokome tik apie Lietuvius...

23 klausimas apie Kražius... Žemaitijos politinį, religinį, kultūrinį centrą iki pat XIXa. vid. regionizmas yra įtrauktas į mokyklinę istorijos programą :(

25 klausimas susijęs su Lietuvos renesanso paveldu, Husoviano „Poema apie stumbrą“, šis kūrinys aptariamas ne tik istorijos, bet ir literatūros pamokose, tai gal būt tikroji integracija, kai mokinys turi sieti žinias ir patirtis įgytas skirtingų dalykų pamokose :(

27 klausimas tikrino elementarias Lietuvos istorijos šaltinių žinias... Visuose vadovėliuose minima Lietuvos metrika :(

29 klausimas apie pirmąjį baudžiavos panaikinimo LDK faktą – irgi visuotinai vadovėliuose aprašomas įvykis, kuriuo galima būtų didžiuotis ;(

31 klausimas reikalavo įvardinti didiką, politiką, kompozitorių ir didį patriotą Mykolą Kleopą Oginskį. Visi atpažįstame jo garsųjį polonezą „Atsisveikinimas su Tėvyne“, 2015 m. paskelbti Oginskio metais, tad ar visada apie tai kalbame su savo mokiniais :( Šis asmuo irgi minimas vadovėliuose...

34 klausimas apie sentikius... istorijos vadovėliuose kalbama apie Lietuvos konfesijų įvairovę :(

37 klausimas apie J. Zauerveiną... visi žinome jo žodžius „lietuviais esame mes gimę...“ :(

39 klausimas apie A. Šapokos „Lietuvos istoriją“ – retuose namuose jos nerasi :(

42 klausimas apie legendinį lakūną ir aviakonstruktorių Antaną Gustaitį, apie garsųjį jo lėktuvą ANBO – irgi vadovėlinė tiesa :(

46 klausimas apie sutartines, kurias mokiniai tikrai dainuoja muzikos pamokose :(

48 klausimas – nevienas galimės lito, bet nenorime atsiminti jo kūrėjo. Šis asmuo irgi minimas istorijos vadovėliuose :(

49 klausimas apie Česlovą Kudabą – jį tikrai mini geografijos pamokose, ne vienas mokinys dalyvauja jo vardu pavadintame geografijos žinių konkurse

50 klausimas. Skelbiamės esą krepšinio šalis, bet savo „antrosios religijos“ pagrindinės šventovės nežinome, o juk nuo 1939 m. Europos vyrų krepšinio čempionato aukso ir prasidėjo lietuviško tapatumo siejimas su krepšiniu :(

52 klausimas. Jono Žemaičio-Vytauto gatvė ko gero yra kiekviename Lietuvos mieste, jis visuose istorijos vadovėliuose, o gal kai kas stos į jo vardu pavadintą Lietuvos karo akademiją :(

53 klausimas. Vilniuje Viršuliškėse bent jau yra jo vardu pavadinta bažnyčia... beje, ar daug turime lietuvių šventųjų ar palaimintųjų??? Tai gal ir vertybių problema :(

54 klausimas. Tereikėjo įvardinti trijų tautų sustojusių į Baltijos kelią sostines... ne vienas mokytojas ar mokinio tėvas stovėjo tame kelyje... ką bepridursi :(

56 klausimas. Lietuvos  Katalikų bažnyčios kronika. Vėl vadovėlinė tiesa. :(

57 klausimas. Visur vadovėliuose cituojami Dariaus ir Girėno žodžiai, beje, o juk kiek mokinių buvo prie Puntuko, lipo ant jo, fotografavosi šalia, o juk klausime pateikti mūsų legendinių lakūnų žodžiai yra iškalti ant Puntuko :(

Viso suskaičiavau 23 klausimus, kuriems nereikėjo jokio specialaus pasirengimo. Toks ir yra vidutinis teisingų mūsų mokyklų mokinių atsakymų vidurkis... tad lyg ir viskas neblogai... gal nėr ko pykti, piktintis, nusivilti... tik dar viena kita įžvalga, o gal savotiškas palinkėjimas ateičiai...

Pirmasis, galima sakyti, pilotinis konkursas tiesiog nubrėžė klausimų tematiką ir lygį... tai lyg sąrašas to, ką lyg ir turėtų vidurinį išsilavinimą įgijęs ar jo siekiantis tūlas lietuvis, bent jau tam, kad galėtų kažką parodyti pristatydamas savo šalį. Kita vertus, ar ne pernelyg mes pamiršome istorijos ir kultūros žinių svarbą, gal perdaug įpratome bandyti spėti vieną iš keturių, vietoj to, kad tiesiog parodytume, jog žinome... mieli kolegos, ar bent mėginame, drįstame išeiti iš vadovėlinių žinių ir facebook‘o lygio akiračio ir išvesti iš paskos savo mokinius... Tiek daug turime, tiek daug kuo galėtume pasididžiuoti savimi Europoje ir pasaulyje. O tas gaires parodyti ir buvo esminis pažinimą skatinančio „Lietuvos istorijos žinovo“ konkurso tikslas...

Kiti klausimai gal reikalavo gilesnių žinių, gilesnio istorijos supratimo, bet tai juk ne istorijos bendrąja programa grįstas istorijos egzaminas, kur labai aiškios žinojimo ribos... Konkursai, olimpiados skirti peržengti klasės ir mokyklos ribas... išdrįskime tai daryti. Jei rengiame, dalyvaujame nacionaliniame Lietuvos istorijos žinovo konkurse, turėtume prisiimti iššūkį ir platesniam gimtosios istorijos žinojimui. Labai gaila, kad mūsų mokymo programos, vadovėliai, galų gale nusistovėjusi pamokinė praktika sumenkino istorijos žinių svarbą, iki begalybės susiaurino žinojimo ribas. Esame atviros demokratinės visuomenės nariai, turime įvairių tarptautinių kontaktų, todėl turėtume suvokti jog kaip piliečiai tiesiog privalome gebėti ir norėti reprezentuoti savąją praeitį, kaip ir mūsų himne skelbiame... o dar tame informacinio karo fone labai svarbu žinoti daugiau, nei pakanka ketvertukui iš istorijos kontrolinio darbo gauti, pamatyti, kad esame vakarų krikščioniškosios kultūros atstovai, išmanantys daugiau, nei „netekčių ir praradimų“ istorija mums pateikia...