| LIMA suvažiavimas |
| Parašė Violeta Kriščiūnienė, Robertas Ramanauskas |
|
Pirmiausia suvažiavimo dalyvius pasveikino ir gero darbo palinkėjo Vilniaus rotušės valdytojas Jonas Jonynas. ŠMM pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausias specialistas Rimantas Jokimaitis, sveikindamas suvažiavimo dalyvius, pabrėžė, kad mokytojas dirbdamas susiduria su daugybe iššūkių – tebesitęsiančios reformos, besikeičiančios mokymo programos, vadovėlių gausa... Taip pat jis pabrėžė, kad mokytojui tenka labai atsakingai pasirinkti mokymo priemones, nes ne visos jos yra vienodai vertingos (viešuoju pirkimu perkamos paslaugos, kad ir pigiausios, bet ne visada geriausios). Pranešėjas paragino mokytojus daugiau bendradarbiauti, dalintis gerąja patirtimi, tobulinti užsienio kalbų žinias.
Pirmoji suvažiavimo dalis – darbinė: išrinkti suvažiavimo pirmininkai ir sekretoriai, balsų skaičiavimo bei redakcinė komisijos, patvirtinta darbotvarkė. LIMA garbės pirmininkas Eugenijus Manelis, apžvelgdamas LIMA 20-ies metų gyvavimo laikotarpio pirmuosius metus, akcentavo, kad po Nepriklausomybės paskelbimo istorijos mokytojai buvo itin susitelkę: 1992–1993 m. dalyvavo įkuriant „Euroclio“ – Europos istorijos mokytojų asociaciją; 1996–1999 m. inicijavo Baltijos šalių istorijos vadovėlio kūrimą; asociacijos nariai aktyviai dalyvavo organizuojant jaunųjų istorikų olimpiadas; 1996–1999 m. leido elektroninį laikraštį „Istorija“ ir pan. Kitą dešimtmetį asociacijos veikla kiek aprimo... LIMA tarybos pirmininkė Violeta Kriščiūnienė, pristatydama LIMA veiklą 2011 m. balandžio – 2012 m. spalio mėn., akcentavo, kad pastaruoju metu vėl atsirado poreikis telktis naujiems darbams -tą lėmė atnaujintos pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos, egzaminų programa, vadovėlių bei mokomosios medžiagos gausa. 2011 m balandį išrinktos LIMA tarybos prioritetiniais tikslais buvo:
• telkti šalies istorijos mokytojus, organizuoti jų susitikimus, disputus, konferencijas ir kitus metodinius bei dalykinius renginius; • atkurti asociacijos internetinę svetainę, kurioje būtų skelbiama dalykinė ir metodinė medžiaga, naudingos nuorodos ir kt.; • parengti LIMA įstatų naują redakciją; • dalyvauti rengiant ir svarstant istorijos mokymą šalyje reglamentuojančius dokumentus, vadovėlius ir kitas istorijos mokymo priemones, istorijos valstybinio brandos egzamino užduotis, jaunųjų istorikų olimpiadų programą ir užduotis, deleguoti savo atstovus dirbti įvairiose darbo grupėse ir komisijose. Violeta Kriščiūnienė pranešime apžvelgė, ką pavyko pasiekti, kokios asociacijos veiklos gairės. LIMA tarybos pirmininkė pranešimą baigė žodžiais: „Tikiu, kad po kelerių metų LIMA bus susitelkusi istorijos mokytojų bendruomenė, turinti aiškią ir tvirtą nuomonę, bendradarbiaujanti su įvairiomis švietimo institucijomis, daranti įtaką jų sprendimams.
Tikiu, kad bendradarbiavimas vėliau peraugs į partnerystę...“ Kauno skyriaus veiklą trumpai pristatė Kauno skyriaus pirmininkė Jūratė Jarmalauskienė. Suvažiavime svarbus dėmesys buvo skirtas LIMA įstatų naujai redakcijai, kurią pristatė LIMA tarybos sudarytos darbo grupės vadovas Andrius Porutis; po svarstymų įstatų naujai redakcijai buvo pritarta. Suvažiavime išrinkta LIMA taryba (11 narių) dve
Jarmalauskienė Jūratė, Jurkevičius Saulius, Kriščiūnienė Violeta, Lukšienė Asta, Meškuotis Faustas, Navickas Romualdas, Pobedinska Liucija, Porutis Andrius, Ramanauskas Robertas, Vaškevičienė Žaneta. Po pietų suvažiavimo dalyviai tęsė darbą. Antroje dalyje daugiau dėmesio buvo skirta istorijos mokymo aktualijoms. Evaldas Bakonis pateikė Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūros analizę apie 400 per išorės auditą stebėtų istorijos pamokų. Pagrindinė pranešimo mintis, kad daugumą istorijos mokytojų ugdomoji veikla vis dar konservatyvi, kad mokytojai vengia naujovių ir nepriima pakitusios ugdymo paradigmos iššūkių. Lietuvos Edukologijos universiteto docentas. dr. Benediktas Šetkus aptarė mokinių pasiekimų standartizuotų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimo problemą, su kuria susiduria kiekvienas dabar bandantis šiuolaikiškai dirbti mokytojas. |