Nemėžio šv. Rapalo Kalinausko gimnazijoje vyko penktokų kūrybinių

darbų paroda „Senovinės pilys“, pratęsusi istorijos pamokas apie

viduramžius. Mokiniai sužinojo apie pilių svarbą, paskirtį ir architektūrą,

o vėliau savanoriškai kūrė savo pilių maketus.

     Parodoje pristatyti darbai nustebino gausa ir įvairove – mokiniai naudojo

įvairias, dažnai antrines medžiagas, taip parodydami kūrybiškumą ir

ekologinį sąmoningumą. Išryškėjo trys pagrindinės kryptys: istoriškai tikslūs

pilių modeliai, Lietuvos simbolika dekoruoti darbai ir fantazijos įkvėptos pilys.

    Ši veikla parodė mokinių kruopštumą, išradingumą ir pastangas. Tokie projektai

padeda geriau suprasti istoriją, ugdo kūrybiškumą, savarankiškumą ir gebėjimą

pritaikyti žinias praktiškai. Penktokų darbai įrodė, kad istorija gali būti ne tik

mokomasi, bet ir kuriama.

Plačiau https://vrsa.lt/titulinio-naujienos/424/senovines-pilys-penktoku-kurybiskumas-ir-istorijos-pazinimas:8999?fbclid=IwY2xjawRLYddleHRuA2FlbQIxMQBicmlkETBiVVgxbWRZYzMyTU5xSkJ5c3J0YwZhcHBfaWQQMjIyMDM5MTc4ODIwMDg5MgABHm1ZGGr47wDkQ02ZapnqQcrcsQcLtkae8btJLdxv4bb1YbAsZ12wWI88giVl_aem_vu6j6jFjmbhkVIuJa5rwSw

Vasario 26 d. Alytaus Panemunės progimnazijoje vyko Alytaus miesto savivaldybės

 bendrojo ugdymo mokyklų 5–8 klasių mokinių istorinė konferencija, skirta paminėti

 Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, subūrusi smalsius, kūrybingus ir

 istorijai neabejingus mokinius bei jų mokytojus.

Konferencijos metu mokiniai pristatė pranešimus apie tarpukario Lietuvos asmenybes,

jų indėlį kuriant valstybę, stiprinant kultūrą, švietimą ir pilietiškumą. Jaunieji pranešėjai

 demonstravo ne tik istorines žinias, bet ir kūrybišką požiūrį, gebėjimą kritiškai mąstyti,

argumentuotai kalbėti ir bendradarbiauti.

Konferencijos tikslas – skatinti domėjimąsi Lietuvos istorija, ugdyti pilietiškumą,

 tautinę savimonę, pagarbą valstybei bei jos praeičiai, stiprinti komunikacinius ir

 bendradarbiavimo įgūdžius – buvo prasmingai įgyvendintas per mokinių iniciatyvą,

 diskusijas ir pristatymus.

Nuoširdžiai dėkojame mokytojams, ruošusiems mokinius,  mokiniams – už

 smalsumą, pastangas ir drąsą pristatyti savo darbus, Alytaus turizmo informacijos

 centrui – už įsteigtas atminimo dovanėles konferencijos dalyviams.

Tokie susitikimai augina pilietišką, sąmoningą ir savo valstybės istoriją

vertinančią jaunąją kartą.

Konferenciją organizavo LIMA narės, Alytaus Panemunės progimnazijos

 vyresnioji istorijos mokytoja Vineta Dzeikauskienė ir Alytaus Volungės progimnazijos

 istorijos mokytoja metodininkė Laimutė Leonienė.

LIMA Vilniaus skyriaus mokytojai tęsė tradiciją ir vienuoliktąjį kartą

suorganizavo Vilniaus miesto istorijos olimpiadą „Baroko pėdsakais Vilniuje“.

Olimpiados programa, kurią padėjo parengti Vilniaus senamiesčio atnaujinimo  agentūros

vyr. specialistė Jūratė Raugalienė, mokiniams suteikė puikią progą įsigilinti į Vilniaus baroko

architektūros paveldą, epochos kultūros raišką bei miesto kasdienybę.

2026 m. kovo 27 d. Vilniaus universiteto Aula Parva tapo jaunųjų Vilniaus miesto istorijos

entuziastų susibūrimo vieta. Šventinę nuotaiką ir akademinį palaikymą dalyviams  suteikė garbingi svečiai.

Susirinkusius moksleivius ir mokytojus pasveikino: prof. Gintaras Valušis, Vilniaus universiteto

vicerektorius; doc. dr. Loreta Skurvydaitė, VU Istorijos fakulteto dekanė;

Giedrius Mackevičius, Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos (LIMA) tarybos pirmininkas.

Olimpiadoje dalyvavo virš 70 mokinių, kurie turėjo atlikti testines ir rašytinių

šaltinių analizės užduotis. Tuo metu, kai mokiniai atliko užduotis, mokytojai turėjo

progą dalyvauti ekskursijose po VU ir architektūrinį ansamblį bei aplankyti

universiteto rūsius. Ypatingus dėkingumo tariame Linai Kižinienei – 

VU Partnerysčių skyriaus vadovei – už pagalbą ir patarimus organizuojant renginį.

Už įsteigtus prizus dėkojame Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus universitetui,

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijai, leidykloms – „Briedis“, „Gelmės“,

Aukso žuvys“. Olimpiados partneriui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui.  

XI Vilniaus miesto istorijos olimpiados „ Baroko pėdsakais Vilniuje“ nugalėtojai.

7 – 8 klasių kategorijoje:

I vieta - Milda iš Vilniaus jėzuitų gimnazijos, mokytoja Kristina;

II vieta – Mantas iš Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos, mokytoja Žaneta ir Vilija iš

VGTU licėjaus, mokytojas dalius;

II vieta – Beata iš Vilniaus Humanistinė mokyklos, mokytoja Jurga, Gytė iš

Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijos, mokytojas Marius ir  Ieva iš ,,Saulės'' privačios

gimnazijos, mokytojas Haroldas.

9 – 10 klasių kategorijoje:

I vieta – Ieva iš VšĮ Vilniaus Valdorfo mokyklos, mokytojas Antanas;

II vieta – Nojus iš Vilniaus jėzuitų gimnazijos, mokytoja Ilona, Martynas iš

Meridiano licėjaus, mokytoja Daiva;

III vieta – Neringa iš VGTU licėjaus, mokytojas Dalius, Vladislav iš Vilniaus

Vasilijaus Kačialovo gimnazijos, Motiejus iš Meridiano licėjaus, mokytoja Roberta.

11 -12 klasių kategorijoje:

I vieta – Benas iš Vilniaus jėzuitų gimnazijos, mokytoja Kristina;

II vieta – Rūta iš Radvilų gimnazijos, mokytojas Mindaugas, Aneta iš Vilniaus

šv. Jono Pauliaus II gimnazijos, mokytoja Danuta;

III vieta - Justas iš VKIF licėjus "Forumas", mokytoja Audronė,

Gabrielė iš Vilniaus savivaldybės Grigiškių ,,Šviesos" gimnazijos, mokytoja Jelena,

Viltė iš VGTU inžinerijos licėjaus, mokytojas Dalius.

Dėkojame dalyvavusiems mokiniams ir mokytojams, kurie juos ruošė Vilniaus istorijos olimpiadai.

Kaip interpretuoti ir suprasti kultūros paveldą jaunajai kartai? Kuo ypatingos Lietuvos UNESCO pasaulio paveldo vietoves, kad vertingomis jas mato visas pasaulis? Ieškodami atsakymų, 2025 m. Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra kartu su Lietuvos istorijos mokytojų asociacija įgyvendino projektą „Kaip interpretuoti ir suprasti kultūros paveldą“. Projekto ašimi tapo klausimas: kaip paversti paveldą ne svetima, saugoma vertybe, o gyva patirtimi, kurią galima išjausti kūnu ir pojūčiais?

Po pirmų projekto dalių, kurias sudarė penkios nuotolinės paskaitos apie Lietuvoje esančias UNESCO pasaulio paveldo vietoves ir seminaras, supažindinantis su interpretaciniu kultūros paveldo metodu, keletas mokytojų ryžosi į iššūkių kupiną kelionę: stengėsi kitaip išvysti paveldą ir pakviesti mokinius daryti tą patį. Iš šios veiklos gimė paroda „Kaip matau ir suprantu mūsų miesto kultūros paveldą“.

Į kultūros paveldo tyrinėjimus įsitraukė septyni mokytojai iš penkių skirtingų šalies ugdymo įstaigų, dirbę su 128 moksleiviais: nuo 6 vidurinės mokyklos klasės iki IV gimnazijos klasės. Kiekviena mokykla pasirinko savitą kurios nors UNESCO pasaulio paveldo vietovės Lietuvoje tyrinėjimo kryptį: vieni gilinosi į Vilniaus senamiesčio skulptūras, kiti – į sakralinius paveldo pasakojimus, dar kiti analizavo Kuršių nerijos kultūrinį kraštovaizdį ar miesto erdvių daugiasluoksnę istoriją. Ši įvairovė leido mokiniams ne tik pažinti skirtingus objektus, bet ir suprasti, kad paveldas yra sudėtingas visuomenės, gamtos ir kultūrų dialogo rezultatas.

Iš viso projekte nagrinėti 32 kultūros paveldo objektai: nuo Vilniaus sinagogų, cerkvių ir bažnyčių iki kopų, sodybų, istorinių aikščių ir paminklų. Objektų pasirinkimas atspindėjo ne tik geografines vietas, bet ir skirtingus laiko bei patirties sluoksnius: nuo viduramžių iki šiuolaikinės atminties kraštovaizdžių. Dauguma objektų tapo atspirties taškais naujoms interpretacijoms – mokiniai atrado, kad net paprastas pastatas gali slepi ryšį tarp skirtingų tikėjimų, bendruomenių ar net pasaulėžiūrų.

Darbas neapsiribojo tradicine informacijos rinkimo forma. Projekto metu taikyta 13 kultūros paveldo interpretacinės prieigos mokymo metodų: nuo istorinio pasakojimo, interviu, vaidmenų žaidimų ir ekskursijų iki pojūčių stimuliacijos, gyvosios istorijos, kūrybinių tekstų ir vizualinės analizės. Tai leido mokiniams patirti paveldą ne tik protu, bet ir kūnu: vaikštant, liečiant, klausantis, lyginant, kuriant.

Svarbiausiu projekto rezultatu tapo 26 identifikuotos universalios vertybės, kurias mokiniai atpažino nagrinėdami paveldą: tolerancija, pagarba įvairovei, pilietiškumas, kūrybiškumas, ištvermė, tradicijų gyvybingumas, atvirumas, meilė tėvynei ir kt. Šios vertybės įsišaknijo ne teoriniuose apibrėžimuose, bet realiose patirtyse – per skulptūrų istorijas, sakralines erdves, legendas, architektūros detales ir gyvų žmonių liudijimus.

Projektas atskleidė svarbią pedagoginę įžvalgą: kultūros paveldas nėra „baigta istorija“. Tai – procesas, kuriame mokinys tampa ne pasyviu stebėtoju, bet aktyviu interpretuotoju, gebančiu klausti ne tik „kas?“, bet ir „kodėl?“. O būtent šis klausimas ugdo kritinį mąstymą, atsakomybę už kultūrą ir supratimą, kad paveldas gyvuoja tiek, kiek mes jį suprantame, giname ir perduodame toliau.

Projektą įgyvendina Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra
Partneris: Lietuvos istorijos mokytojų asociacija
Finansuoja: Lietuvos kultūros taryba

Parodą galite peržiūrėti čia: https://youtu.be/sCMTWe7Fpik ir pavartyti čia: https://www.vsaa.lt/naujienos/paroda-kaip-matau-ir-suprantu-musu-miesto-kulturos-pavelda/

Iliustr.:

„Jei būčiau bažnyčios langas...“ – Šv. Mikalojaus bažnyčia (gotika). Kūrė Jėzuitų gimnazijos moksleiviai: Simonas Barsulis (grupės vadovas), Kotryna Kubiliūtė, Tomas Martišius, Jokūbas Kačerauskas.

„Sargybinis“, kūrė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro mokiniai: Giedrė, Agata, Vytautas (I G klasė), Goda, Elidija, Edvardas (II G klasė), Augustas, Ivanas (III G klasė) Kernius, Ugnius, Nojus, Justinas (IV G klasė)

Koliažas „Smėlynuose paskendę“. Aistė Sofija Keršytė, Megė Samoškaitė (II gimnazijos kl.), Aistė Jasiukaitytė (III gimnazijos kl.)