Home

9 985     SKELBIAMA LIETUVOS ISTORIJOS MOKYTOJŲ ASOCIACIJOS DELEGATŲ SUVAŽIAVIMO PROGRAMA

Parašė LIMA tarybos pirmininkė Violeta Kriščiūnienė


 

 
Interviu su LIMA tarybos pirmininke Violeta Kriščiūniene
Parašė Administratorius   

„Norėdami pamatyti Lietuvą – žiūrėkim į mokyklą“

Krisciuniene150Šie Justino Marcinkevičiaus žodžiai labai artimi istorijos mokytojai,Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos (LIMA) pirmininkei, Vilniaus Antakalnio gimnazijos Humanitarinių ir socialinių mokslų ugdymo skyriaus vedėjai Violetai Kriščiūnienei. Mokytoja sutiko atsakyti į keletą mūsų svetainės klausimų.

Plačiau skaitykite...


 

 
Kvietimas į lituanistų ir istorikų forumą

2014 m. rugsėjo 26-27 dienomis Biržų pilies arsenalo konferencijų salėje (J. Radvilos g. 3, Biržai) vyks Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų lituanistų ir istorikų forumas "Lietuvos pasakojimas mokykloje: kokį turime, kokį kursime?".

Forumo tikslas - pasidalyti idėjomis ir įžvalgomis apie Lietuvos pasakojimo mokykloje probleminius aspektus, istorijos bei lietuvių kalbos ir literatūros mokymo jungtis, telkti lituanistų ir istorikų mokytojų ir akademinę bendruomenę.

Forumo programoje numatyti pranešimai bei diskusijos, skirti aptarti Lietuvos pasakojimo mokykloje tikslus ir paskirtį, Lietuvos pasakojimo bendrąsias vietas, išsiskiriančius naratyvus, aštrius kampus, LDK ir tautinės Lietuvos jungtis, Lietuvos pasakojimo kūrimo gaires.

Forumo pradžia - 12.00 val. Dalyvių registracija nuo 11.00 val.

Dalyviams bus išduodama pažyma, patvirtinanti dalyvavimą renginyje. Dalyvavimas forume nemokamas.

Registracija vyksta adresu http://www.ugdymas.upc.smm.lt/duomenys/index.php?r=370 iki rugsėjo 20 d.

Registruodamiesi nurodykite, ar jums būtų reikalinga nakvynė. Yra galimybė vykti į Biržus nemokamai autobusu iš Vilniaus, norinčius prašome informuoti M. Čeponienę nurodytu elektroniniu paštu. Pritrūkus vietų, pirmenybė bus teikiama tiems, kurie apie ketinimą dalyvauti forume pranešė anksčiau.

Preliminarios nakvynės ir maitinimo kainos: nakvynė 50 litų, pietūs - 12 litų.

 

 
Tarptautinė istorijos olimpiada
Parašė Jūratė Jarmalauskienė   

Vasaros pabaigoje, rugpjūčio 28-30 d.Piarnu mieste, Estijoje, vyko III tarptautinė istorijos olimpiada. Olimpiadoje dalyvavo  komandos iš Suomijos, Estijos. Latvijos, Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos,  Danijos ir Olandijos. Olimpiadą organizavo Estijos švietimo ministerija, Estijos istorijos mokytojų asociacija ir Euroclio. Olimpiadoje pirmą kartą dalyvavo ir mūsų Lietuvos komanda, kurioje buvo Kauno technologijos universiteto gimnazijos moksleiviai Auridas Litvinas ir Jonas Pipiras bei Šiaulių Didždvario gimnazijos moksleivis Dovydas Jokšas. Komandą lydėjo Kauno technologijos universiteto gimnazijos istorijos mokytoja Jūratė Jarmalauskienė. Moksleiviai turėjo per tris valandas parašyti tris istorinius rašinius iš Pirmojo pasaulinio karo temos pagal duotas potemes.  Darbai turėjo būti rašomi anglų kalba. Taip pat reikėjo pristatyti savo valstybės kultūrinius laimėjimus. Grupių vadovams, kurie atlydėjo komandas, vyko seminaras, kuriame buvo aptariamos kiekvienos šalies darbo su gabiais vaikais problemos. Olimpiados užduotis sudarė ir moksleivių darbus vertino Euroclio atstovai Iš Didžiosios Britanijos  Chris Rowe ir Danijos Benny Christensen.

Suskaičiavus rezultatus paaiškėjo, kad KTU moksleivis Auridas Litvinas laimėjo pirmą vietą, aukso medalį, o kitas KTU moksleivis  Jonas Pipiras laimėjo bronzos medalį. Moksleivis iš Šiaulių Dovydas Jokšas buvo apdovanotas pagiriamuoju raštu.

Nugalėtojams buvo įteikti medaliai: aukso medalį laimėjo Lietuva, sidabro - Olandija ir Ukraina,  bronzos - Baltarusija, Lietuva ir Olandija.

Sveikiname nugalėtojus!

 

 

               DSCN1269 DSCN1331 

             DSCN1338 DSCN1353

 
Parašė LIMA tarybos pirmininkė Violeta Kriščiūnienė   

sauktukasLIMA TARYBOS ATSAKYMAI Į LIETUVOS ŠVIETIMO TARYBOS PATEIKTUS KLAUSIMUS DALYKŲ MOKYTOJŲ ASOCIACIJOMS APIE ŠIŲ METŲ BRANDOS EGZAMINUS

1. Ar brandos egzaminų užduotys atitinka egzaminų programas?

Istorijos valstybinio brandos egzamino užduotis detaliai atitinka egzamino matricą, užtikrinančią proporcingą egzamino klausimų pasiskirstymą pagal dalyko veiklos sritis, gebėjimų grupes ir dalyko kursus. Užduočių rengėjai laikosi egzamino programos reikalavimų pagal visus joje nurodytus parametrus.

 

2. Ar brandos egzaminų programos atitinka tam tikro dalyko ugdymo programą?

Istorijos egzamino programa atitinka viduriniojo ugdymo istorijos programą, tačiau ji yra siauresnė, konkretesnė ir tiksliau apibrėžia mokiniams keliamus reikalavimus.

Manome, kad ateityje būtų tikslinga atsisakyti atskirų vidurinio ugdymo ir egzaminų programų. Egzamino programa turi būti integruota į vidurinio ugdymo bendrąją programą, pagal kurią ir būtų rengiama egzamino užduotis, išlaikant egzamino matricą ir egzamino užduoties pobūdį.

 

3. Ar brandos egzaminų užduotys atskleidžia abiturientų dalyko supratimą?

Istorijos egzamino užduotis tikrino įvairius mokinių gebėjimus: žinias ir supratimą (patenkinamo lygio gebėjimai) bei taikymą, problemų sprendimą, interpretavimą ir vertinimą (aukštesnio lygio gebėjimai). Tokiu būdu mokiniai istorijos egzamine galėjo parodyti įgytas žinias ir kompetencijas. Egzamino užduotyje buvo įvairios tematikos klausimų: kultūros, politikos, visuomenės ir socialinio gyvenimo. Taip pat užduotyje buvo klausimų, reikalaujančių kritinio mąstymo ir gebėjimo vertinti istorinius procesus. Galiausiai užduotis reikalavo suprasti kiekvieno laikotarpio visuomenėje egzistavusias moralines ir vertybines nuostatas.

 

4. Kokius matote brandos egzaminų organizavimo trikdžius ir kaip siūlote juos pašalinti?

Reikėtų pasidžiaugti, kad Lietuvoje egzistuoja stabiliai ir patikimai veikianti brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarka.

Viešojoje erdvėje pasirodantys pavieniai negatyvūs komentarai neatspindi realios padėties ir iškreipia visuomenės suvokimą apie egzaminų vykdymo procedūras.

Be to, būtina, kad atsakingi ŠMM pareigūnai viešojoje erdvėje išreikštų oficialią ir adekvačią valstybės poziciją apie egzaminus ir jų vykdymo procedūras. Šiuo metu nėra aiškiai išsakoma valstybės pozicija, todėl visuomenėje kyla bereikalingas šurmulys, kurį kelia atskirų žmonių nekompetentingi pasisakymai.

 

5. Ar ir kaip siūlytumėte gerinti egzaminų užduotis ir vykdymo tvarką?

Egzamino užduotyse reikėtų kelti minimalių reikalavimų ribą ir daugiau dėmesio skirti mokinių aukštesniųjų gebėjimų reikalavimams. Tai turėtų būti taikoma visiems mokomiesiems dalykams. Tokiu būdu būtų bent minimaliai užtikrinama mokymo(si) kokybė ir suvienodinami visų mokomųjų dalykų reikalavimai, nes valstybinių brandos egzaminų statistika akivaizdžiai rodo, kad minėti reikalavimai nėra vienodi.

Taip pat siūlome visų brandos egzaminų rezultatus skelbti vienu metu iš anksto nustatytą dieną. Tokios praktikos yra laikomasi daugelyje Europos šalių ir tai leistų išvengti bereikalingos įtampos bei visuomenės audrinimo. Be to, kandidatai vienu metu sužinoję visų egzaminų rezultatus galėtų objektyviau įvertinti savo pasiekimus ir apsvarstyti apeliacijų teikimo tikslingumą.

 

Atsakymai į klausimus suformuluoti LIMA Tarybos posėdyje 2014 m. liepos 1 d.

 

 
<< Pradžia < Ankstesnis 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 Sekantis > Pabaiga >>

Puslapis 40 iš 52

logo 2020 mazas failas

KONKURSAS

KONKURSO PARTNERIAI
LR Seimas
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
LII
LIMA siuntimui
VU IF
Delfi RGB-new-page-001
LNB logo
Valdovu rumai
juodas logo GoHisto

Prisijungę

Mes turime 5 svečius online