LIMA TARYBOS ATSAKYMAI Į LIETUVOS ŠVIETIMO TARYBOS PATEIKTUS KLAUSIMUS DALYKŲ MOKYTOJŲ ASOCIACIJOMS APIE ŠIŲ METŲ BRANDOS EGZAMINUS

1. Ar brandos egzaminų užduotys atitinka egzaminų programas?

Istorijos valstybinio brandos egzamino užduotis detaliai atitinka egzamino matricą, užtikrinančią proporcingą egzamino klausimų pasiskirstymą pagal dalyko veiklos sritis, gebėjimų grupes ir dalyko kursus. Užduočių rengėjai laikosi egzamino programos reikalavimų pagal visus joje nurodytus parametrus.

2. Ar brandos egzaminų programos atitinka tam tikro dalyko ugdymo programą?

Istorijos egzamino programa atitinka viduriniojo ugdymo istorijos programą, tačiau ji yra siauresnė, konkretesnė ir tiksliau apibrėžia mokiniams keliamus reikalavimus.

Manome, kad ateityje būtų tikslinga atsisakyti atskirų vidurinio ugdymo ir egzaminų programų. Egzamino programa turi būti integruota į vidurinio ugdymo bendrąją programą, pagal kurią ir būtų rengiama egzamino užduotis, išlaikant egzamino matricą ir egzamino užduoties pobūdį.

3. Ar brandos egzaminų užduotys atskleidžia abiturientų dalyko supratimą?

Istorijos egzamino užduotis tikrino įvairius mokinių gebėjimus: žinias ir supratimą (patenkinamo lygio gebėjimai) bei taikymą, problemų sprendimą, interpretavimą ir vertinimą (aukštesnio lygio gebėjimai). Tokiu būdu mokiniai istorijos egzamine galėjo parodyti įgytas žinias ir kompetencijas. Egzamino užduotyje buvo įvairios tematikos klausimų: kultūros, politikos, visuomenės ir socialinio gyvenimo. Taip pat užduotyje buvo klausimų, reikalaujančių kritinio mąstymo ir gebėjimo vertinti istorinius procesus. Galiausiai užduotis reikalavo suprasti kiekvieno laikotarpio visuomenėje egzistavusias moralines ir vertybines nuostatas.

4. Kokius matote brandos egzaminų organizavimo trikdžius ir kaip siūlote juos pašalinti?

Reikėtų pasidžiaugti, kad Lietuvoje egzistuoja stabiliai ir patikimai veikianti brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarka.

Viešojoje erdvėje pasirodantys pavieniai negatyvūs komentarai neatspindi realios padėties ir iškreipia visuomenės suvokimą apie egzaminų vykdymo procedūras.

Be to, būtina, kad atsakingi ŠMM pareigūnai viešojoje erdvėje išreikštų oficialią ir adekvačią valstybės poziciją apie egzaminus ir jų vykdymo procedūras. Šiuo metu nėra aiškiai išsakoma valstybės pozicija, todėl visuomenėje kyla bereikalingas šurmulys, kurį kelia atskirų žmonių nekompetentingi pasisakymai.

5. Ar ir kaip siūlytumėte gerinti egzaminų užduotis ir vykdymo tvarką?

Egzamino užduotyse reikėtų kelti minimalių reikalavimų ribą ir daugiau dėmesio skirti mokinių aukštesniųjų gebėjimų reikalavimams. Tai turėtų būti taikoma visiems mokomiesiems dalykams. Tokiu būdu būtų bent minimaliai užtikrinama mokymo(si) kokybė ir suvienodinami visų mokomųjų dalykų reikalavimai, nes valstybinių brandos egzaminų statistika akivaizdžiai rodo, kad minėti reikalavimai nėra vienodi.

Taip pat siūlome visų brandos egzaminų rezultatus skelbti vienu metu iš anksto nustatytą dieną. Tokios praktikos yra laikomasi daugelyje Europos šalių ir tai leistų išvengti bereikalingos įtampos bei visuomenės audrinimo. Be to, kandidatai vienu metu sužinoję visų egzaminų rezultatus galėtų objektyviau įvertinti savo pasiekimus ir apsvarstyti apeliacijų teikimo tikslingumą.

Atsakymai į klausimus suformuluoti LIMA Tarybos posėdyje 2014 m. liepos 1 d.

 ^{VIII Vilniaus m. istorijos olimpiada: Vilnius – Lietuvos valdovų miestas (XIV–XVIII a.)}

^{įvyko istorinėje ir simbolinėje 700 metų Vilniaus jubiliejų švęsti vietoje - Nacionaliniame Lietuvos}

^{Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejuje.}

  ^{Olimpiadą organizavo Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos Vilniaus skyrius ir Valdovų rūmų}

^muziejus.

   ^{Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos Vilniaus skyrius dėkoja savo partneriams už suteiktas}

^{galimybes ne tik atlikti olimpiados užduotis, bet ir pajusti istorinę aplinką, o edukacinių užsiėmimų}

^{metu mokytojams ir mokiniams gauti žinių apie Vilniaus praeitį.}

   ^{Dėkojame olimpiados programos ir užduočių autoriams, istorijos mokytojams ir Valdovų rūmų}

^{darbuotojams, vadovams ir edukatoriams už sėkmingą renginio programos įgyvendinimą.}

Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos Vilniaus skyrius yra dėkingas

visiems Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono mokyklų mokytojams ir net 96

mokiniams, atstovavusiems savo mokykloms ir dalyvavusiems Vilniaus

miesto istorijos olimpiadoje.

Sveikiname laimėtojus 11-12 kl. (III-IV kl.) amžiaus grupėje:

I  vieta - Vilniaus licėjus;

II vieta - Vilniaus Simono Daukanto gimnazija;

III vieta - Vilniaus Antakalnio gimnazija;

III vieta - Vilniaus Šv. Jono Pauliaus II gimnazija.

Sveikiname laimėtojus 9-10 kl. (I-II kl.) amžiaus grupėje:

I   vieta - Vilniaus licėjus;

II vieta - Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazija;

III vieta - VGTU Inžinerijos licėjus;

III vieta - Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazija.

Sveikiname laimėtojus 7-8 kl. amžiaus grupėje:

I  vieta - Vilniaus savivaldybės Grigiškių gimnazija;

II vieta - VŠĮ "Saulės" privati gimnazija;

III vieta - Progimnazija "MAGIS";

IV vieta - Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija;

IV vieta - Vilniaus Balsių progimnazija;

IV vieta - Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazija;

IV vieta - Vilniaus Antakalnio progimnazija.

Olimpiados nugalėtojus ir rengėjus informuojame, kad jums bus išsiųsti

elektroniniai pažymėjimai.

Dėkojame renginio organizatoriams, partneriams ir rėmėjams.

Apie renginį:

Nacionaliniame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejaus tinklapyje

_{https://www.valdovurumai.lt/aktualijos/vilniaus-miesto-istorijos-olimpiados-rezultatai-atskleide-ko-reikia-kad-vaikai-pazintu-lietuvos-istorija} 

Facebook puslapyje 

_{https://www.facebook.com/permalink.php?story_fbid=pfbid02xcqXVVUzmbgjVS3tJPA5SrhmZGrQY32rRsZHVNeDLiH418cmixc5QF8fMfnvoWFrl&id=100079677171155}