Pripažindamas Reformacijos įtaką ir svarbą Lietuvos valstybingumui ir kultūrai Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė 2017 metus Reformacijos metais (nutarimo Nr. XII-2349). Tad visai neatsitiktinai rugsėjo 22–23 dienomis LIMA nariai rinkosi Klaipėdoje į istorijos mokytojų praktinę konferenciją.

Žvelgiant iš amžių perspektyvos, galima teigti, kad Reformacijos idėjos privertė Europą kitu žvilgsniu pažvelgti į save. Reformacijos idėjų paskatintos kūrėsi ne tik mokyklos, spaustuvės, universitetai, bet ir protestantiškos valstybės su savo valstybinėmis bažnyčiomis (pirmoji protestantiška valstybė pasaulyje 1525 m. tapo dabartinės Lietuvos kaimynė – Prūsijos kunigaikštystė). Ne veltui konferencijos vieta pasirinkta Klaipėda, kuri ilgus amžius buvo vokiškos, protestantiškos kultūros miestu.

Gausiai susirinkusius konferencijos dalyvius iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Pakruojo, Marijampolės, Šakių, Jonavos, Biržų, Šilutės ir Klaipėdos miestų ir rajonų pasveikino Baltijos gimnazijos teatro grupė, mokyklos direktorė bei garbūs miesto svečiai.

Savo pranešime Dr. doc. Ingė Lukšaitė teigė, jog Reformacija Lietuvoje prasidėjo visuomenės dalyje, kurioje nuo XVI a. pradžios labai ryškiai brendo poreikis naujovėms. Pati Reformacija šių dienų istorikų darbuose dažnai vertinama kaip svetimų kultūrų sukeltas reiškinys.

Daktarei antrino ir Dr. Deimantas Karvelis, apžvelgęs Reformacijos įvaizdį XX a. pr. – XXI a. pr. Lietuvos istorijos vadovėliuose. Pranešėjas pastebėjo, jog tarpukario, sovietmečio ir atkurtos Lietuvos vadovėliuose trūksta išsamaus ir kritinio Reformacijos vertinimo.

Tarsi du pasauliai (katalikiška Lietuva ir protestantiškos srovės), anot Justino Marcinkevičiaus “Mažvydo” dramos:

Šaukiu į Lietuvą. Žinau, kad veltui, (…)

O gal supras? O galgi atsišauks? (…)

Klaipėdos istorikai – doc.dr. Silva Pocytė, doc. dr. Arūnas Baublys, doc. dr. Vacys Vaivada, dr. Raimonda Nabažaitė, Darius Barasa – labiau gilinosi į Klaipėdos ir jos apylinkių evangelikų liuteronų laidojimo papročius, buitį, įtaką pasaulėžiūrai ir  literatūrai.

Po rimtų apmąstymų konferencijoje penktadienio pavakarę vainikavo edukacinis užsiėmimas Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje. Dalyviai užsiėmime "Mažosios Lietuvos kulinarinis paveldas" ne tik ragavo patiekalus, bet ir klausėsi istorijų apie įvairių patiekalų atsiradimą, dalyvavo viktorinoje, bendravo.

Vasariškai šiltą šeštadienį, t.y. rugsėjo 23-osios rytą, Klaipėdos Baltijos gimnazijoje vyko ir Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos susirinkimas. Jo metu aptartos dabarties istorijos dėstymo aktualijos. Istorijos mokytojai aktyviai įsitraukė į diskusiją ,,Kaip mokyti istorijos pagal Geros mokyklos koncepciją?“ bei ,,Kaip sustiprinti istorijos mokymo ir mokymosi vertę šiuolaikinio ugdymo kontekste?“, kurioje dalyvavo ir  LR seimo narys bei  Švietimo ir mokslo komiteto atstovas Arūnas Gumuliauskas. Susirinkusieji mokytojai išgirdo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narių požiūrį į švietimo reformos aktualijas.

Apsikeitę nuomonėmis, diskusiją pratęsėme Lietuvos jūrų muziejuje, Mokytojai netradicinėje erdvėje sėmėsi žinių apie sovietmečio Lietuvos laivyną bei pajūrio krašto žmonių buitį. Mokytojai buvo supažindinti su veikiančiomis muziejaus ekspozicijomis. Per kūrybiškai pateiktas užduotis buvo leista patiems tyrinėti, ieškoti, prisiliesti ir atrasti. Pagaliau prasmingą dviejų dienų darbą vainikavo delfinų pasirodymas.

Kaip teigė Dr. doc. Ingė Lukšaitė, iš “…pozityvios įtampos kupino Reformacijos šimtmečio dar ir šiandien verta semtis patyrimo”.

Dėkojame visiems Klaipėdoje apsilankiusiems kolegoms. Nekantriai laukiame kitų metų rudenį planuojamo LIMA susirinkimo Kaune.