Ar iš tikrųjų švietimo sistema siekia aukštesnės mokymo kokybės? |
Parašė LIMA Tarybos pirmininkės pavaduotojas Saulius Jurkevičius |
Penktadienis, 22 Gegužė 2015 20:23 |
Lietuvos švietimą reglamentuojančiuose dokumentuose yra deklaruojami modernūs, humaniški ir atitinkantis laikmečio idėjas tikslai. Vertinant selektyviu būdu atrinktus atskirų mokyklų ir mokinių pasiekimus, galima būtų teigti, kad atrodome net gražiai ir patraukliai. Tačiau realybė liudija, kad daugumos mokinių mokymosi rezultatai yra prasti, o aukštesnės mokymo kokybės pasiekti nepavyksta. Šiandieninė švietimo sistema tarnauja žemesniam negu vidutiniam mokymo(si) lygiui, kuris neužtikrins Lietuvai spartesnės ir efektyvesnės ekonomikos raidos. Jeigu siekiame nelikti Europos Sąjungos nuolat globojamais jaunesniaisiais broliais, turėtume stengtis užtikrinti mokymo(si) aukštesnę kokybę. Daugelis žemiau išvardytų pastebėjimų yra būdingi ne tik socialiniams ir humanitariniams mokslams.
Viena iš pagrindinių pastarųjų mokslų mokymo problemų yra negebėjimas ugdyti mokinių aukštesniuosius gebėjimus, t. y. skaityti brandų tekstą, analizuoti, vertinti, rašyti struktūruotą rašinį. Šiandieninėje pedagoginėje erdvėje yra miglotai suvokiama, kaip turėtų būti tobulinamos programos ir mokymo priemonės, kad bent minimaliai ugdytume asmenybę, gebančią kritiškai ir savarankiškai mąstyti. Nors pastaruoju metu bandoma teoriškai apsibrėžti pasiekimų lygius (patenkinamas, vidutinis ir aukštesnysis), tačiau praktiškai mokymo procese tai veikia labai fragmentiškai ir be aiškaus sisteminio įgyvendinimo. Todėl viešojoje erdvėje deklaruojami tikslai apie kompetencijų ir kūrybingos asmenybės ugdymą yra tik gražūs siekiniai, kurie neturi nieko bendro su tikrąja padėtimi Lietuvos mokykloje. Dar prastesnėje situacijoje yra atsidūręs pilietiškumo pagrindų, menų, dorinio ugdymo, ekonomikos mokymas. Šių dalykų funkcionavimas mokykloje be gražių ir nedidelių išimčių yra patekęs į ypač skaudžią aklavietę. Tai, kas šiuo metu vyksta mokyklose, primena betikslį imitacinį procesą, kuris ne tik kad didžiąja dalimi nepasiekia tikslo, bet ir galutinai diskredituoja šių prasmingų dalykų mokymą. Dauguma mokinių šias pamokas traktuoja kaip tuščią laiko švaistymą. Į jas einama daugiau iš inercijos, be aiškaus jų mokymosi prasmės suvokimo. Tokia padėtis susiklostė dėl negebėjimo kokybiškai mokyti šiuos dalykus ir kvalifikuotų specialistų trūkumo. Šiandien tokią situaciją galima būtų traktuoti kaip neatsakingą valstybės lėšų švaistymą. Visos šios disciplinos turėtų tapti pasirenkamomis, o ne prievartiniu būdu brukamomis mokiniams. Natūralus šių dalykų pasirinkimas išspręstų bent jau dalį susikaupusių problemų. Galiausiai siekti aukštesnės mokymo kokybės darosi vis sunkiau dėl švietimo politikos tikslų įgyvendinimo būdų, kurie remiasi savitiksliais techniniais sistemos keitimais ir abejotinomis pedagoginėmis teorijomis. Milžiniškos lėšos, kurios buvo investuotos į švietimo sistemą, iš esmės nedavė jokio ženklesnio kokybinio mokinių rezultatų gerėjimo (tarptautinių ir nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimai, įvairių institucijų švietimo sistemos analizės išvados), o nuolatinis kartojimas apie mokytojų negebėjimą prisitaikyti prie naujos ir kažkuo neva ypatingos kartos sukūrė neigiamą aplinką, kuri tapo nepalanki rimtam mokymuisi. Dar daugiau, tokios kalbos suformavo suvokimą, kad gerus rezultatus galima pasiekti neįpareigojančiai ir maloniai leidžiant laiką mokykloje. Susidaro situacija, kurioje šiandieninė švietimo sistema tarsi neakivaizdžiai ima neigti pagrindinę tiesą, kad atkaklus ir daug pastangų reikalaujantis darbas yra nebūtina sąlyga sėkmingam mokymuisi užtikrinti. Mokiniams ir jų tėvams formuojamas įspūdis, kad švietimo tikslus galima pasiekti įvairiais būdais, neturinčiais nieko bendro su sistemingu mokymusi. Galbūt atėjo laikas kalbėti, kad be nuoseklaus ir pasiaukojančio darbo, kuris kartais yra ir labai nepatrauklus, neįmanoma pasiekti tikrosios mokymosi kokybės. Reikėtų mums visiems įsiklausyti į žinomo rašytojo Klaivo Stepleso Lujis (C. S. Lewis) pasakymą „Kiekvienoje gyvenimo srityje nusivylimas lydi perėjimą nuo svajingų siekių prie sunkaus darbo". |
Paskutinį kartą atnaujinta Penktadienis, 22 Gegužė 2015 20:38 |